Semiotika reklamoje

Dansu Dansu užkabino įdomią temą -  semiotiką. Savo poste pateikė ir nuorodas į trumpą introdukšioną apie ją, tačiau angliškai. Aišku, tai yra beveik antroji mūsų kalba,  todėl daugumai tikriausiai tai nemaišo, tačiau, vien dėl patogumo išsiversti nepamaišytų – tą su laiku ir stengsiuosi atlikti.

http://it.stlawu.edu/~global/pagessemiotics/menuframesem.html

THE SEMIOTICS OF ADVERTISING

The intent of advertising is to associate desire with commodities and services, and to cement feelings of positive affect to brands.

To achieve this, advertisers must construct texts that are recognizable to viewers as ads; moreover, they must produce texts that are sufficiently compelling that viewers are motivated to decipher them. Still, the ads cannot mean anything on their own. Ads require viewers to complete their meaning, to make the necessary turns of meaning that premise giving value to a brand or a logo.

No matter how much they strive to make the decoding process an identical, but inverse, replica of the encoding process, advertisers can never achieve an absolute equivalence between the encoding and the decoding processes. Nevertheless, the encoding side of the coin does establish the interpretive parameters and guidelines for making sense of the ad. Both advertisers and the viewers apply a social grammar — a shared set of propositions about how commercials are structured and how the narrative of a commercial will unfold. Since most Americans have been watching commercials since they were 2 years old, recognizing and making sense of ad messages usually takes place at a non-reflexive level. The grammar of the ad remains unspoken — though not necessarily out of mind, it is out of sight.

Commercials employ a shorthand of signification. Advertising agencies raid referent systems for visual and musical signifiers and then compress and sequence them together in a recognizable structure. Referent systems designate widely shared systems of knowledge and clusters of meaning. For the ad to work the viewer most validate the sign — attaching a signified to the signifier. Supported by narration, music, the relationship of each image to others in the commercial, and the viewer’s own knowledge of the referent system from which the signifier is drawn, the viewer is guided through this validation process.

Certain clusters of signifiers recur again and again. Often drawn from image banks and rooted in stereotypical ways of seeing they serve as markers to facilitate making sense of the commercial text. There are commercials in our database that are composed of over one hundred disparate shorts that flow at a staccato pace. In spite of this, viewers are able to easily decipher and interpret the intent of such commercials and associate both affect and a signified to a brand. Viewers well-versed in the necessary social grammar can effortlessly interpret the visual shorthand. Whether they accept the ad’s intended conclusion is another matter. Jaded viewers frequently become resistant to deciphering ads because they variously perceive that ads are stupid, manipulative, consumerist, fill in your balk. The continuous tug of war between advertisers and audiences plays itself out this way, back and forth between them.

The matter of quick viewer recognition can boomerang. Semiotic reductionism and compression do seem to stimulate higher levels of viewer recognition of a logo and a corporate brand, but they do so at a price to the advertiser. The same viewers become better educated in the language and grammar of advertising, so that highly recognizable brand icons can go sour very rapidly in the wake of bad news.

The following sections look at the agenda of commercials (the branding process); at the shorthand of visual signification (reoccurring signify clusters); and at the underlying grammar of commercials (narrative structures) used in this genre of corporate advertising. These sections focus on the process of advertising itself in relation to representation of the role of the corporation in the global economy.

You can edit this ad by going editing the index.php file or opening /images/exampleAd.gif

2012 biudžetas. Iš kur “nurauti” pinigų?

Berods, pirmas geras pasiūlymas, kurį išgirdau iš seimo atstovo. Džiugina vienok :)
Kad mokesčius surinkti reikia ir jų mažinti negalima, kol tokia padėtis už lango, manau, turėtų būti aišku kiekvienam, bent šiek tiek mokančiam skaičiuoti ne tik savo piniginės turinį. Nesakau, kad aš esu didysis ekonomistas, tačiau kažkokį suvokimą turiu. Nebent įrodysite, kad yra kitaip :)
Pagrindiniai 2012 biudžeto punktai:
  • PVM nedidinti.
  • Grąžinti pensijas
  • Įvesti prabangos mokesčius (tame tarpe ir NT nuo antrojo būsto)
  • Įvesti progresinius mokesčius
Kodėl norima skriausti silpniausią visuomenės grandį? Be abejo, valstybei tai naudinga, kai ji moka išmokas.
Juolab, kai visos pajamos surenkamos dirbančių (gaunančių oficialias pajamas), kurių tėra tik 25 proc.! Tačiau, kaip ne kaip, socialinę atskirtį reikia mažinti, tačiau tai reikia visuomenei priimtinomis priemonėmis.
Seimo Pirmininkė siūlo atstatyti visą sumažintą pensiją ir įvesti prabangos mokesčius

2011 m. gruodžio 6 d. pranešimas VIR

Vakar vakare Seimo Pirmininkės iniciatyva įvyko TS-LKD vadovybės susitikimas dėl Vyriausybės siūlomo 2012 m. biudžeto projekto.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė abejoja, kad Seimas pritartų Vyriausybės siūlymui nuo Naujų metų atstatyti sumažintas pensijas tik 50 procentų.

“Seimas, kaip viena iš valdžios grandžių, šiuo klausimu taip pat yra viešai įsipareigojęs vyresnio amžiaus piliečiams. Žinodama nuotaikas Seime, taip pat ir didžiausioje valdančioje Tėvynės sąjungos frakcijoje, kai kurių TS deleguotų ministrų nuostatas, labai abejoju, kad parlamentas pritartų tokiam liberalų iniciatyva atsiradusiam pasiūlymui. Jei norime išsaugoti bent minimalų piliečių pasitikėjimą Seimu ir apskritai valdžia, jei norime stabilumo valstybėje, jei esame dėkingi savo piliečiams už parodytą kantrybę krizės metu, privalome vykdyti šį savo viešą įsipareigojimą”, – sakė Seimo Pirmininkė.

“Stabilumas visuomenėje ne mažesnė vertybė nei subalansuotas biudžetas, nes tai tarpusavy tampriai susiję, be pirmojo negalima pasiekt antrojo”, – pabrėžė Seimo Pirmininkė.

I. Degutienė pritaria Vyriausybės nuostatai, kad biudžeto deficitas neturi būti didesnis nei Mastrichto kriterijus – 3 proc. BVP, tačiau mano, kad tai daryti skurdžiausių ar labiausiai pažeidžiamų gyventojų sąskaita būtų socialiai neteisinga, kad toks žingsnis dar labiau didintų atotrūkį tarp vargingųjų ir turtingųjų, kuris Lietuvoje ir taip yra vienas didžiausių ES.

Seimo Pirmininkės nuomone, norint subalansuoti biudžetą nemažinant pensijų, taip pat siekiant socialinio teisingumo, būtina kuo skubiau priimti vadinamuosius prabangos mokesčius, kuriuos sudarytų dalies nekilnojamo turto mokestis bei mokestis už įvairias prabangos prekes: jachtas, prabangius automobilius, sraigtasparnius, brangakmenius ir pan.

I. Degutienė primena, kad įvesti nekilnojamo turto mokestį neseniai ryžosi Graikijos parlamentas, tokį mokestį įsivesti Lietuvai siūlo ir TVF.

Seimo Pirmininkė šiandien kreipsis į Finansų ministeriją ir Seimo Biudžeto bei finansų komitetą, prašydama bendromis pastangomis kuo greičiau paruošti Prabangos mokesčių projektus ir prašys visų Seimo frakcijų paramos juos priimant.

Seimo Pirmininkė taip pat prašo visų Seimo komitetų dar kartą peržiūrėti biudžetinius prioritetus, investicinius projektus ir kitas biudžeto eilutes taip ieškant papildomų taupymo resursų, o Vyriausybę ragina dar aktyviau kovoti su šešėline ekonomika

Paveiksliukas #2 Kas dar ruošiasi sukti savo lizdelį?

Nuotrauka iš Delfi.lt

Šiandien, važiuodamas link PC Ozas šalia Akropolio užmačiau vis dar tebekabančią Snorkės reklamą. Laiko lyg ir praėjo pakankamai daug, tačiau reklaminį plotą nuomojančios įmonės neskuba nuimti finansinio lavono reklamų. Keista, galėtų panaudoti, bent jau blogiausiu atveju, savireklamai, jeigu neranda klientų.

Kur Snoro komunikacija?

Kaip žinome, buvo nacionalizuotas Snoro bankas. Iš vyriausybės ir LB tik ir girdime, kad tas bankas finansinių machinacijų irštva. O ką sako bankas? Ogi nieko.

Kad ir dėl darbo laiko. Oficialiame pranešime, kurį rasite http://www.snoras.com/lt/about/news?item=3412 , rašoma, kad trečiadienį bus atidaryti trys banko skyriai didžiuosiuose miestuose.

Delfi.lt rašo, kad atidaroma daugiau skyrių. http://verslas.delfi.lt/snoras/zmones-prie-snoro-buriuojasi-nuo-pat-ryto.d?id=52100731

Tačiau kyla įvairių nesusipratimų dėl darbo laiko ir panašiai. Tai negi sunku paskleisti informaciją savo oficialiame puslapyje? Na, nebent Freakley atleido webo administratorių :) Nors nepanašu – paskutinis postas vakarykštės dienos.

P.S. panašu į tai, kad daugiausia informacijos galima gauti iš informacinių lapelių ant banko skyrių durų.

Užtrumpinta užslėpta reklama per tv rodomose sveikatos laidose

Daug netuščiažodžiaudamas įmetu pranešimą spaudai apie visą šį reikalą. Pažymėjau procentus, kiek laidos laiko vyko reklama. Aš nustebęs. Galvojau, kad tokių reklamų laikas baigėsi kartu su kažkada rodyta laida “Baltojo katino svetainė”, kurioje reklama prasidėdavo iškart po pasisveikinimo.

Tiesa, telefizijos gavo įspėjimus.

Už reklamos transliavimo pažeidimus skirti įspėjimai UAB “Tele-3″, UAB “Laisvas ir nepriklausomas kanalas” ir UAB “Baltijos TV”

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, vykdydama televizijos programų stebėseną, nustatė, kad televizijos programose TV3, LNK ir BTV transliuotose sveikatos laidose buvo padaryta reklamos transliavimo pažeidimų.

Spalio 2 d. laidose “Sveikas žmogus” (TV3), “Sveikatos ABC” (LNK) ir “Sveikatos kodas” (BTV) buvo transliuota reklaminė informacija apie medicinines paslaugas, maisto papildus ir nereceptinius vaistinius preparatus. Reklaminiai siužetai nebuvo atskirti reklaminėmis vinjetėmis ir nebuvo pažymėti užrašu “Reklama”.

Pagal galiojančius teisės aktus reklama turėtų būti garsinėmis, optinėmis ar erdvinėmis priemonėmis atskiriama nuo programos turinio bei žymima žodžiu “Reklama”, o jos suminis laikas per vieną valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų.

Neišskirdami reklamos transliuotojai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 39 str. 11 p. 1 d. reikalavimus, o transliuodami daugiau reklamos nei leistina per valandą (TV3 reklama sudarė 65,22 proc., LNK – 80,36 proc., BTV – 64,67 proc.) – įstatymo 39 str. 11 d. 3 p. reikalavimus.

Už šiuos Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus Lietuvos radijo ir televizijos komisija lapričio 16 d. paskyrė įspėjimus UAB “Tele-3″, UAB “Laisvas ir nepriklausomas kanalas” ir UAB “Baltijos TV”.

 

Mintis #4

„Jie man sako – tu nežinai, ką reiškia elgetauti. Aš jiems atsakau – žinau. Valkiojiesi gatvėmis ir prašinėji pinigų iš nepažįstamų žmonių. Labai nesmagu. Tai todėl aš dirbu.“

Citata iš A. Užkalnio straipsnio Lryte http://www.lrytas.lt/-13213442561319283887-nepakeliamas-atsakomyb%C4%97s-lengvumas-arba-dar-apie-varguolius.htm

Snoro reikalai

Kas per kipišas su tuo Snoru vyksta? Vakar išėjo pasikeitęs Lryto pagrindinis straipsnis, šiandien jau naujienos dėl snorkės veiklos stabdymo, neva tai dėl neteisingų finansų. Kas už visko stovi?

Tai kur tą Gražulį dėti: ant gėdos stulpo ar pjedestalo?

Vai tai tai, kaip gražiai Gražulį remia kunigai ir kiti dalyviai. Plačiau galite pasiskaityti PS’e http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=618&p_d=117741&p_k=1

Tiesa, man kitas klausimuks iškilo – ar etiška pjaustyti tokiam garbiam žmogystai už mūsų pinigus, skirtus tušinukams įsigyti, su X5 ir dar latviškais registracijos numeriais. Nepamirškime ir to, kad šitas nelaimėlis kokiu tai būdu sugeba keisti pavidalą į niekam nežinomą asmenį, važiuodamas pro fotoradarus, kurie jį, matyt, labai myli. Jeigu tiksliai pamenu, tasai seimūnas (tfu, ne jis, bo neprisipažysta) nusifotkijo ar ne 32 kartus. Ir dzin ant to, kad eilinis Lietuvos žmogelis – automobilio savininkas, turėtų plačiai atverti piniginę, nes jeigu nenurodo vairavusio žmogelio asmenybės, savu kailiu turi atsakyti už padarytas klaidas.

Pykšt Ozo g.

Kažkurią dieną važiuoju sau atsipūtęs po pietų į darbą, ir tik staiga blykst oranžinė spalva per visą stiklą – fotikas, blyn. Na, bet greičio neviršijau – 61 ar 62 buvo ant speedo. Tiesa, tik kad važiavau per mirksinčią žalią prie pėsčiųjų perėjos. Už manęs dar bandė prašokt dvi mašinos. Žiūrėsim, ką gausim (jeigu iš viso gausim). Na, bet kokiu atveju, challenge accepted.

Mintis #3 by A.Einstein

Few are those who see with their own eyes and feel with their own hearts.